Penktadienį Nacionalinis Lietuvos liaudies kultūros centras jau trečią kartą inicijavo unikalią ir nuotaikingą akciją „Visa Lietuva šoka“. Šią dieną šalies gyventojai buvo kviečiami susirinkti miestuose, miesteliuose, rajonų centruose ir drauge suktis lietuvių liaudies šokio sūkuryje. Gražus renginys, kuris Pakruojyje vyko pirmą kartą, subūrė ir mūsų rajono lietuvių liaudies šokio mylėtojus bei „Atžalyno“ gimnazijos šokėjėlius.

Nors rugsėjo 15-ąją oras buvo rudeniškai gaivus, akcijos dalyviai laiką leido ypač smagiai, nes ne tik patys darniai šoko, bet ir mokė žiūrovus bei praeivius judesio vingrybių.

Išgyventi džiaugsmą ir patirti emocijų pliūpsnį buvo galima ne tik stebint, bet ir trypiant tradicinius mūsų tautos šokius: „Abelytė“, „Dirižablis“, „Ciceliukė-Marceliukė“, „Trepsiukas“, „Malūnėlis“, „Petkevičiaus polka“, „Šyvis“, „Šėriau, šėriau sau žirgelį“, „Buvo dūda Vilniuj“, „Granskveras“ ir „Suktinis“.

Choreografijos mokytoja Audronė Geležinytė

Pasigrožėkime mūsų gimnazijos šokėjėliais...

 

Mokytoja Valda Juknienė gimnazijos antrokus pakvietė į netradicines pilietinio ugdymo pamokas Pakruojo rajono savivaldybėje.

Įspūdžiais dalijasi II^a klasės gimnazistė, „Jaunųjų žurnalistų“ būrelio narė Austėja Dumbrytė: „Rugsėjo 11 d., pirmadienį, II^a klasės gimnazistai su mokytoja Valda Jukniene lankėsi Pakruojo rajono savivaldybėje. Mus džiugiai priėmė administracijos direktoriaus pavaduotojas Marius Senulis, kuris pakvietė prie stendo ir papasakojo apie eksponuojamas taures, gautas už įvairius nuopelnus, taip pat ten išvydome Pakruojo dvaro maketą, kuriame rūmų erdvės mums atsivėrė lyg ant delno. Susėdę posėdžių salėje sužinojome Rūtos Sausienės, Pakruojo rajono savivaldybės mero patarėjos, Dijanos Samuitytės, Jaunimo reikalų koordinatorės, Birutės Vanagienės, Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjos, ir Jolitos Naudžiūnaitės-Janišauskienės, Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus visuomenės informavimo specialistės, darbo ypatumus. Pasijutome kaip tikrame posėdyje, nes turėjome unikalią progą įsijungti mikrofonus ir užduoti įvairių klausimų. Supratome, jog Pakruojo rajono savivaldybėje yra ypač laukiamas jaunimas, turintis įvairių idėjų, kurias būtų galima įgyvendinti mūsų gimtajame mieste.“

 

 Už nuotraukas dėkojame Jolitai Naudžiūnaitei-Janišauskienei, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus visuomenės informavimo specialistei.

Kai už lango jau gaiviai kvepia rudeniu, trečiadienio rytą indišką šilumą į vienintelę Pakruojo sinagogą „atvežė“ keliautojas, fotografas, rašytojas, teisininkas, kultūrologas, kraštotyrininkas Jonas Nekrašius. Grupelė mūsų gimnazijos antrokų ir trečiokų, taip pat mokytojos Gražina Kairiūkštienė ir Gintarė Vaitiekūnienė išgirdo įdomios informacijos apie kitokią kultūrą ir žmones.

Renginio pradžioje Jonas Nekrašius papasakojo apie patirtus nuotykius Indijoje. Buvo pristatyta svečio fotografijų paroda „Indija – sanskrito tėvynė“. Po to žiūrėjome filmą „Keliautojo Antano Poškos keliais po Indiją“. Susidarėme vaizdą apie šios šalies istoriją, tradicijas ir papročius. Filmui pasibaigus Jonas Nekrašius patarė būtinai nukeliauti į Indiją.

Tikiu, kad kiekvienas išgirdo kažką naujo, galbūt kada nors pasiryš leistis į tolimą kelionę ir iš naujo ieškos atsakymų mąstydamas apie mūsų kalbos ir sanskrito panašumus...

Raminta Stankutė, III^a klasės gimnazistė

 

Rugsėjo 8-10 d. dalyvauta piligriminiame žygyje „Kryžių kalnas – Šiluva“. Keliauninkai susirinko iš visos Lietuvos. Žygiui vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Grupelę Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos mokinių į žygį lydėjo tikybos mokytoja Laimutė Činčienė.

Gimnazijos abiturientė, samarietė Monika Činčytė dalijasi mintimis iš piligriminio žygio „Kryžių kalnas – Šiluva“: „Jau antri metai, kai leidžiuosi į šią dvasingą kelionę. Niekada nemaniau, kad yra tiek daug žmonių, kurie turi vieną tikslą – pėsčiomis pasiekti Šiluvos šventovę, esančią už 70 kilometrų. Aišku, kūnas pavargo, bet dvasia pailsėjo. Priekyje bendrakeleivių ėjo vyskupas ir visą kelią dainavo, įkvėpdavo savo kalbomis, spaudė rankas vaikams – tai motyvavo nesustoti, stiprino vidinį džiaugsmą ir suteikdavo jėgų. Kai nueidavome šešis kilometrus, sustodavome pailsėti, o tada paprasti sumuštiniai atrodė kaip prabangus kepsnys, paprastas vanduo virto saldžiomis sultimis.

O vakare, visiems susėdus prie laužo, gali išgyveni katarsį, nes nebejauti pūslių ant kojų, per laukus nuvinguriuoja piligrimų bendra daina, aplanko palengvėjimas ir vėl norisi stotis ir eiti, juk KELIAS JAU PRAMINTAS.“

 

Rugsėjo 1-ąją dangus liūdėjo, saulės neišleido, tačiau buvo galima justi, kaip virpa visas oras, visas dangus ir visas pasaulis, nes pradžia juk turi būti lengva ir prasminga. Mokslo ir žinių diena prasidėjo šv. Mišiomis Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Klebonas dekanas Remigijus Čekavičius linkėjo būti šviesos vaikais, pasisemti žinių ir išminties. Stebėjome susimąsčiusius abiturientus, klausančius ir įsiklausančius į palinkėjimus, ieškančius atramos, kuri įkvėptų ir vestų pirmyn.

Sėkmingos pradžios linkėjo ir šventės vedėjai Kamilė Augėnaitė ir Justas Simanavičius, antrokai gimnazistai, prabilę apie kitokį rudens grožį visai gimnazijos bendruomenei, po šv. Mišių atskubėjusiai į sporto salę. Iškilmingą renginį puošė Karolio Sudario saksofonu atliekamos melodijos. Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos direktorius Kęstutis Razumas pasveikino visus, sugrįžusius į mokyklą, pasidžiaugė gimnazijos pirmokais. Naujųjų mokslo metų pradžios proga direktorius ragino abiturientus kibti į darbą, kad atėjus egzaminams jie galėtų ramiai įžengti į šią salę ir atsisėsti prie stalų. Vadovas kvietė rinktis neformalųjį ugdymą, būti draugiškiems, stropiems. Baigdamas kalbą direktorius Kęstutis Razumas pabrėžė mokytojų atsidavimą, norą skubėti kiekvienam mokiniui į pagalbą. Į Mokslo ir žinių šventę buvo atvykusios ir viešnios iš Pakruojo savivaldybės. Mero patarėja Rūta Sausienė direktoriui įteikė skambutį, o gimnazistams linkėjo patikėti keliu, kuriuo reikia eiti. Pakruojo savivaldybės Turto ir ūkio skyriaus vedėja Daiva Buzienė vylėsi, kad gimnazistai šiais mokslo metais įgis dar daugiau mokslo patirties, puoselės gerumą, dorą ir atsakingumą. Sveikinimo žodį tarė ir gimnazijos prezidentas Dovydas Levinskas. Abiturientas stengėsi įkvėpti visus prisidėti prie to, kad mokykla būtų dar geresnė. Į gimnazijos mokinius kreipėsi ir lietuvių kalbos mokytoja, Jaunųjų gimnazijos žurnalistų būrelio vadovė Romualda Juknevičienė. Ji kvietė pasidalinti širdies pavasariu, rinktis kūrybos džiugesį ir papildyti jaunųjų gimnazijos žurnalistų gretas: dalytis mintimis, idėjomis, įspūdžiais, džiaugtis laimėjimais. Anot mokytojos, tikrai yra begaudančių kūrybos auksažvynę žuvį, norinčių ieškoti, rasti, išsaugoti, todėl nedingsta viltis, kad gims tekstų, kurie papuoš gimnazijos laikraštuko „Atžalynas“ iš arti“ puslapius, juk mūsų mokyklos gyvenimas turiningas, įdomus ir spalvingas kaip ruduo. Kad žvaigždės taptų ranka pasiekiamos, reikia kurti, dalytis, stebėti, stebėtis ir kartu išgyventi akimirkos grožį. Baigėsi šventė sporto salėje ir renginio vedėjai pakvietė gimnazistus su auklėtojomis pratęsti pokalbio į klases.

Vystant žolei ir byrant medžių lapams pasaulyje išryškėja naujas, gilus kitokių prasmių grožis. Kviečiame ieškoti jo kartu... Prisimenate Antuano de Sent-Egziuperi alegorinę pasaką „Mažasis princas“? Kūrinyje yra tikrųjų vertybių link vedanti mintis: „Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.“ O kas yra svarbiausia? Ateikite į 4 kabinetą ir kartu su jaunaisiais gimnazijos žurnalistais paieškosime atsakymų...

Prisiminkime šventės akimirkas...