Gruodžio 15 dieną gimnazijos bibliotekoje vyko tikybos pamokos kitaip. I klasių mokiniai susipažino su buvusio gimnazijos mokinio, monsinjoro Juozapo Antanavičiaus knyga „Senojo kunigo pasakojimai“. Bibliotekininkė paskaitė knygos ištraukų, tikybos mokytoja Laimutė Činčienė pasidalijo prisiminimais apie kunigą ir pakvietė mokinius parašyti laiškus – linkėjimus monsinjorui, kuris 2021 metais šventė 90 metų jubiliejų (kunigas gimė 1931-04-18 Pašvitinyje Pakruojo rajone).

Laiškai buvo Kalėdų dovana, netikėta, bet sušildžiusi širdį, monsinjoras visus laiškus perskaitė pats, atsakymams parašyti nebeužtenka jėgų. Kūrybingas dvasininkas nenuleido rankų ir padėkojo Pakruojo rajono laikraštyje „Auksinė varpa“. Nuoširdžius monsinjoro žodžius užrašė knygos „Seno kunigo pasakojimai“ redaktorė dr. Irena Ramaneckienė. Didžiulė pagarba monsinjorui ir docentei dr. Irenai Ramaneckienei, kurie yra pavyzdžiai mums visiems, kad žodis turi didelę galią.

Bibliotekininkė Danutė Kučinskienė

 

Sausio 13-osios rytą gimnazijos langus nušvietė žvakelių liepsnos. Pagerbdami žuvusiuosius už Lietuvos laisvę, prisijungėme prie Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti iniciatyvos – pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“. Be to, pirmosios pamokos pradžioje prisiminėme Sausio 13-osios įvykius, jų svarbą tėvynei, pakalbėjome apie žmonių drąsą, ryžtą ir nepasidavimą.

16.45 val. susibūrėme Nepriklausomybės skverelyje, kur drauge su kitais Pakruojo ir jo krašto gyventojais suformavome improvizuotą „Neužmirštuolių pievą“. 17.00 val. dalyvavome šv. Mišiose Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, po jų vyko Laisvės gynėjų dienai skirta atminimo valandėlė „Už laisvę, Tėvynę ir tave“, kurią organizavo Pakruojo kultūros centras. Džiaugiamės pilietiška gimnazijos bendruomene.

 

Kaip pasitikrinti savo svajonių apie būsimą profesiją realumą? Labai pravartu išgirsti mums puikiai pažįstamų žmonių įspūdžius.

Medicina ir chemija – dvi populiarios specialybės, apie kurias galvoja mokiniai, pasirinkę mokytis chemiją A lygiu. Kuo studijos universitete skiriasi nuo pamokų mokykloje, kaip ruoštis ateičiai, ką studentai veikia laisvalaikiu?.. Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus gimnazistai ir tikėjosi sulaukti iš buvusių mūsų gimnazijos mokinių Mariaus Dzvinkos, jau trečiakursio, studijuojančio VU chemiją, ir pirmakursio Kornelijaus Armono, pasukusio į medicinos mokslus LSMU. Džiugino nuoširdus bendravimas.

Chemijos mokytoja Vita Gudonienė

 

2022 m. sausio 5 d. gimnazijos mokytojai, susirinkę aktų salėje, dalyvavo Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos specialiosios pedagogės, logopedės metodininkės Astos Kairienės ir Šiaulių Dainų progimnazijos specialiosios pedagogės ekspertės, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos dr. Laimos Tomėnienės seminare „Įtraukiojo ugdymo veiksnių paieška siekiant gerinti ypatingų vaikų ugdymo kokybę“. Viešnios domėjosi, kaip pedagogai supranta įtraukųjį ugdymą, aptarė įtraukties sąvoką. Be to, lektorės pateikė teorinių ir praktinių pavyzdžių, kaip pagalbos specialistai kartu su mokytojais gali organizuoti ypatingų vaikų ugdymo(si) procesą, kad mokinys patirtų sėkmę. Viešnios pasidalijo įžvalgomis, kaip galima skirtingais būdais mokiniams pateikti informaciją, akcentavo, kad ypač tam tinka mąstymo žemėlapiai, parodė įvairių jų pavyzdžių. Beje, buvo įdomu išgirsti apie universalų dizainą švietime. Ne vieną kartą akcentuota, kad ugdant skirtingų gebėjimų mokinius labai svarbu gerai juos pažinti. Gimnazijos direktorė Asta Valuntienė nuoširdžiai padėkojo lektorėms už patirties sklaidą.

 

Gruodžio pabaigoje gimnazijoje įvyko apskritojo stalo diskusija „Bendravimo ir bendradarbiavimo kultūra“. Į susitikimą buvo pakviesti gimnazistai, mokinių tėvai ir globėjai, pedagogai, gimnazijos administracija. Nors buvo vėlyvas metas, susirinkusieji turėjo daug ką aptarti. Gyvas pokalbis džiugino nuomonių ir idėjų gausa.

Gimnazistai teigė, kad mokytojai pirmiausia turi kalbėtis su pačiu gimnazistu, o tik kritiniu atveju kreiptis į tėvus. Pedagogai turi mokėti rasti ryšį tiek su mokiniu, kuris patiria elgesio ar mokymosi sunkumų, tiek su jo tėvais. Pokalbį su jaunu žmogumi galima pradėti nuo gerų dalykų, pasak mokinių, tai duoda gerų rezultatų. Anot gimnazistų, reikėtų stiprinti mokytojų ir mokinių ryšį, nes ypač po nuotolinio mokymo jaučiamas susvetimėjimas. Ir mokiniams, ir mokytojams dera pagarbiai bendrauti tarpusavyje. Pedagogas, o ypač klasės auklėtojas, turi pastebėti tuos mokinius, kuriems iškyla įvairių problemų, ir padėti jas spręsti. Kartais mokiniai pirma pamilsta mokytoją, o tada dalyką. Labai svarbus paprastas, žmogiškas santykis, verta stiprinti jį. Anot gimnazistų, mokytojas turi būti draugas, bet iki tam tikros ribos.

Mokytojai ir administracija pabrėžė, jog itin pasigenda tėvų aktyvumo ir įsitraukimo ne tik į problemų sprendimą, tačiau ir į įvairias malonias gimnazijos veiklas, pavyzdžiui, renginius. Tėvų atstovai akcentavo, kad jaučiamos itin skaudžios pandemijos pasekmės, norėtųsi daugiau susitikimų gimnazijoje ir gyvo bendravimo. Svarbu ir namie, kad tėveliai domėtųsi, kartu spręstų problemas, dalytųsi naujienomis. Akcentuotas glaudus ryšys ir bendradarbiavimas.

Po diskusijos visi maloniai pratęsė neformalius pokalbius jau mažesnėse grupelėse, gurkšnodami arbatą. Ačiū visiems, kas atsiliepė į kvietimą ir atvyko į diskusiją. Svarbu būti išgirstiems. Galima ieškoti įvairių sprendimo būdų. Artina daug dalykų, pavyzdžiui, šventės – ruošimasis joms, veikimas drauge... Gal skirtingai formuluojame savo norus, bet galiausiai visi jie apie tą patį – apie prasmę, apie viltį, apie ramybę, apie santarvę, apie BUVIMĄ KARTU.