Lapkričio 8 d. gimnazijoje įvyko apskritojo stalo diskusija „Individualios pažangos įsivertinimo įtaka asmenybės ūgčiai“. Susitikimo moderatorė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Augustinaitienė iš pradžių atkreipė visų dėmesį į temos raktinius žodžius, paaiškino Geros mokyklos koncepcijoje apibrėžtą asmenybės ūgtį ir jos tikslą. Pavaduotoja kvietė susirinkusius pedagogų ir mokinių seimo atstovus pasikalbėti apie mokinių individualios pažangos į(si)vertinimą, aptarti, kaip sekasi ugdyti kritinio mąstymo gebėjimus. Gyvas pokalbis džiugino nuomonių ir idėjų gausa. Trečiokai ir ketvirtokai buvo atviri ir akcentavo paties mokinio atsakomybę už mokslą, individualų pasiruošimą siekti tikslų. Anot abiturientų, svarbus yra pažymys, nes visą laiką lauki, kad tave įvertintų, – taip tikriausiai būna ir suaugusiųjų gyvenime. Be to, anot gimnazistų, kitą lengviau vertinti, nes save dažnai nuvertiname. Kartais iš viso atrodo, pasak mokinių, kad niekas nebesiseka, nors pastangų įdedama daug. Biologijos mokytoja D. Makauskienė pastebėjo, kad kalbėjimas apie tai irgi rodo asmenybės augimą. Anot direktoriaus pavaduotojos ugdymui Rasos Bertulienės, gali būti ir taip, kad mokiniai save ir pervertina. Direktorė Asta Valuntienė atkreipė dėmesį į vertės suvokimą, vizualizacijos reikšmę, tuo labiau, kad daugėja mokinių, kurių atmintis tampa neatsiejama nuo vizualinės informacijos. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Augustinaitienė skatino susimąstyti, kad ne visada svarbus pažymys, juk pasiekimai būna ir patenkinami, ir prasti, o pažanga – didelė. Individuali pažanga rodo augimą ir kiekvienas gali augti, bręsti kaip asmenybė pagal savo poreikius ir išgales. Trečiokės gimnazistės akcentavo individualios pažangos stebėjimo knygučių naudą, kai sąmoningai stebi ir pildai, gali lyginti ir matyti savo augimo kelią, įgudimo lygmenis. Socialinė pedagogė kvietė rasti laiko sau, išsikelti tikslą, nors šiek tiek didesnį už save, stiebtis jo link. Beje, ji priminė, kad mokymasis yra darbas, o jis retai kada būna lengvas, dažnai sunkus ir varginantis, tik rezultatai gali nudžiuginti. Direktorė apibendrindama diskusiją džiaugėsi buvimu kartu, pabrėžė, kad ruošiantis egzaminams labai svarbus psichologinis, emocinis, dalykinis pasiruošimas, bendravimas ir bendradarbiavimas su mokytojais, o tai irgi yra asmenybės ūgtis. Taigi veikimas drauge artina ir padeda augti.

Ačiū visiems, kas atsiliepė į kvietimą ir atvyko į diskusiją. Gera kartais tiesiog stabtelėti ir pasikalbėti, kaip auginame ir augame, stebime individualią pažangą, nesvarbu, kokia forma ji išreiškiama.

 

Vladas Rutkauskas

1926-2023 m.

Aš – beržas.

Lietuviškas beržas

Su plieno Dalgiu

Ant peties.

P. Širvys

Eidamas 97-uosius metus 2023 m. lapkričio 3 d. mirė ilgametis Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos mokytojas Vladas Rutkauskas.

Mokytojas gimė 1926 m. lapkričio 15 d. tuometiniame Biržų rajone, Joniškėlio valsčiuje, Senkonių kaime (dabar Pakruojo rajonas). Šeimoje augo aštuoni vaikai, tėvai ūkininkavo. 1939 m. V. Rutkauskas baigė Spilgių pradinę mokyklą (Pakruojo r., Klovainių seniūnija), o 1942-1945 m. mokslą tęsė Pasvalio gimnazijoje. Vlado mokytojas B. Normantas patarė rinktis mokytojo kelią, nes Lietuvai tokių žmonių labai reikėjo. Taip ir įvyko. 1948 m. Vladas baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Pedagoginę veiklą pradėjo Pumpėnų septynmetėje mokykloje, vėliau dirbo Vitartų pradinėje ir Daujėnų septynmetėje mokyklose. 1949-1955 m. studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę. 1952 m. Vladas Rutkauskas jau Pakruojo rajono Lygumų vidurinės mokyklos pedagogas. 1957 m. Pakruojo švietimo skyriaus inspektorius ir Pakruojo vidurinės mokyklos mokytojas. Apie darbą Pakruojo vidurinėje mokykloje Vladas rašo: „Pakruojy rugsėjo 1-oji. Ir naujoj mokykloj. Šviesu, gera, jauku ir gražu. Ir prasidėjo darbai darbeliai. Pamokos. Darbas švietimo skyriuje. Nuo 1964 m. jau vidurinėj mokykloj užklasinio darbo organizatoriaus pareigos. Tad gyvenau, reikia pasakyti, įstabų gyvenimą… Čia mano brandžiausi darbo metai. Čia mokėsi, užaugo ir į gyvenimą išėjo mano vaikai. Čia daugybė darbo ir kūrybinio džiaugsmo. Gera… Tad ta mokykla man – viskas: ir daugelio metų kasdienybės duona, ir kūrybinis darbas, džiaugsmas ir nerimas, gražūs kolektyvo santykiai be išskaičiavimo ir išdavimo…“ Taip mokytojas apibendrino savo darbą mokykloje.

1965-1967 m. Vladas Rutkauskas vadovavo Pakruojo vidurinei mokyklai, o vėliau dirbo užklasinio darbo organizatoriumi. Nuo 1972 m. mokytojas dėsto lietuvių kalbą ir literatūrą. Mokykloje vadovavo literatų būreliui, buvo aktyvus visuomenininkas. Kolektyve visada buvo nuoširdus, taktiškas, mėgstantis poeziją, ypač P. Širvį, B. Brazdžionį, S. Nėrį…

Mokytojas buvo gerbiamas ir mylimas už atvirumą, nuoširdumą ir draugišką humorą. Vlado Rutkausko pedagoginis darbo stažas 53 metai. Būdamas pensininku su mokykla ryšių nenutraukė, lankėsi joje, dalyvaudavo buvusių abiturientų susitikimuose, domėjosi mokyklos gyvenimu.

Daugumai pakruojiečių Vladas Rutkauskas išlieka Mokytojas iš didžiosios raidės, nes jis buvo ne tik lietuvių kalbos ir literatūros pedagogas, bet ir žmogiškumo, pagarbos bei tolerancijos ir vidinės inteligencijos mokytojas.

Žmogaus gyvenimas negali tilpti į vieną prirašytą lapą. Faktai tik rėmai, pro kuriuos neabejotinai prasiverš žmogaus siela. Laikas čia bejėgis. Mes prisiminsime Jus, Vladai, paprastą, nuoširdų draugišką. Čia, Pakruojyje, Mielas MOKYTOJAU, liekate ryškiu spinduliu kolegų, buvusių mokinių širdyse. Buvimo kartu atmintis gyva, saugosime ją.

Nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius.

Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos bendruomenė

Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos muziejus skaičiuoja 14-uosius savo gyvavimo metus (muziejus įkurtas 2009 m. rugsėjo 24 d.). Muziejaus vadovas Vidutis Skirmantas.

Muziejus augo, keitėsi, kvietė susitikti buvusius mokyklos auklėtinius, organizavo edukacines veiklas, ekskursijas, dalyvavo konkursuose, respublikinėse gimnazijų muziejų apžiūrose, pasipildė naujais eksponatais. Pajutome, kad dabartinėse muziejaus patalpose pasidarė ankštoka, nepatogumą mūsų svečiams pradėjo kelti muziejaus vieta – ketvirtas pastato aukštas...

Šiandien galime pasidalinti džiugia žinia – prasidėjo didysis mūsų gimnazijos muziejaus kraustymasis į naujas, erdvias ir gražiai suremontuotas patalpas pirmajame mokyklos aukšte. Labai simboliška, kad muziejaus patalpos užima vieną klasę ir mokyklos direktoriaus buto dalį (vyresnės kartos mokiniai tikriausiai dar pamena, kur buvo mokyklos direktoriaus butas). Nuo šiol muziejus turės ir atskirą patalpą – edukacinę klasę.

Svarbu paminėti, kad šie gimnazijos muziejaus pokyčiai vyksta „Tūkstantmečio mokyklos I“ projekto lėšomis.

Kartu su #tūkstantmečiomokyklos

Kultūrinių veiklų organizavimas pagal Tūkstantmečio mokyklos (TŪM) programą. #TŪM.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

TŪM programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. Projekto trukmė 2023 m. gegužės 11 d. – 2025 m. birželio 30 d. Projekto finansavimo suma 112 705 422,13 Eur. Tinkamų finansuoti lėšų suma - 113 376 623,67 Eur.

 

Esu Donatas, man yra 18 metų, gyvenu Klovainiuose, mokausi Pakruojo ,,Atžalyno“ gimnazijoje, IV a klasėje.

Daile susižavėjau 8-toje klasėje. Vieną dieną pabandžiau nupiešti savo portretą ir pamatęs, kad visai gerai išėjo, pajutau viduje įsižiebiančią kūrybos kibirkštį. Kadangi esu užsispyręs, nuolat tobulinau piešimo technikas. Dailė man padeda išreikšti mintis bei emocijas, o kai nepavyksta nupiešti būtent taip, kaip matau mintyse, tenka ir pačiam paanalizuoti, ką norėjau sukurti. Visada būna įdomu leisti kitiems palavinti vaizduotę ir išgirsti jų nuomonę apie mano darbus.

P. S. Kviečiame apžiūrėti Donato Dargio piešinių parodą gimnazijos antrajame aukšte.

 

Spalio 30 d. gimnazijoje svečiavosi Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pakruojo rajone patarėja Larisa Paurienė ir Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė (vyriausioji specialistė) Aušra Spudienė. Viešnios susitiko su direktore, pavaduotojomis ir mokytojais. Patarėja Larisa Paurienė pristatė skyriaus vykdomą veiklą, trumpai aptarė veiksmų koordinavimą, pabrėžė, kad visas „mechanizmas“ turi vykti vaiko labui. Direktorė Asta Valuntienė pasidžiaugė, kad iškilus sunkumams galime kartu su gimnazisto (-ės) tėveliais kalbėtis bei ieškoti išeities. Taip pat diskutuota ir apie įvairias problemas, pavyzdžiui, gimnazijos socialinė pedagogė Roma Stočkė atkreipė dėmesį, kad lankomumo aprašą rajono mokyklos interpretuoja skirtingai, dėl to pasitaiko keblių situacijų. Susitikimo pabaigoje Larisa Paurienė linkėjo mokytojams visų pirma pamatyti „tą mažą žmogeliuką“, jausti jį, kurti emocinį ryšį. Be to, numatytos bendradarbiavimo galimybės, pasidalinta ateities planais.

 

Spalio 27-ąją gimnazijoje vyko savivaldos diena.

Skaityti daugiau>>

Spalio 26 diena grupelė I a klasės mokinių dalyvavome nuotolinėje konferencijoje „Knyga – būdas pažinti save“, kurią organizavo Vilniaus „Laisvės“ gimnazija. Mes sukūrėme ir pristatėme vaizdo siužetą „Knyga mokinio ir mokytojo gyvenime“. Džiaugiamės, nes moderatorių buvome pagirti už kūrybingumą. Didelę iniciatyvą parodė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Romualda Juknevičienė, kuri ir paskatino mus dalyvauti šioje konferencijoje. Buvo įdomu pasiklausyti ir kitų Lietuvos mokinių pranešimų, išvysti įdomių ekranizacijų, be to, tai puiki proga domėtis knygų pasauliu bei plėsti kultūrinį akiratį. Labai sužavėjo II klasės gimnazistai iš Vilniaus ,,Laisvės“ gimnazijos. Jie pristatė trumpą filmuką, sukurtą pagal Sławorimo Mrożeko novelę „Dramblys“. Taigi įveikėme iššūkį ir įgijome naudingos patirties.

I a klasės mokiniai Emili, Guostė, Goda, Delita, Eglė, Dominykas